Raudonomis ašaromis į skaudančią galvą kapsėjo žiema
šalta, niūri ir be kvapo.
galvoje spiegė vabzdžiai,
po vieną jų trapų kūnelį sutraiškė.
atžagari išvaizda rodė nepasitenkinimą,
o mėlynos akys šaukėsi skausmo.
niekas neužjautė, bet to ir nereikėjo,
gatvės viduryje žmonės spardė jos kūną.
