Blakstienomis vėl lakstė sūrūs vandens lašai.
Kampe tiksėjo laikrodis, kuris vis mušė, kad jau pats laikas gyventi.
Jos sudužusiai sielai tai buvo nė motais.
Užsimerkė.
Po kelių sekundžių išgirdo,kaip ašaros dūžta į šaltą grindinį.
Galvoje painiojosi vijokliai,
o mintyse purvini sakiniai.
Skausmo kupinu balsu ištarė sau:"Sudėliok mane iš naujo"

Išmėčiau

Ej, gal matėte kur pamečiau jį?
Vėl nerandu.
Paklydo.
Atrodo padėjau į vietą, ateinu ir nėra.
Ieškojau visur,
žiūrėjau po lova,
tikrinau spintą,
net visą virtuvę išžiūrėjau.
Gal matėte?
Taip, žiūrėjau ir apačioje..
ir viršuje..
ir per vidurį..
Taip, tikrinau ir kuprinę, ir medyje žiūrėjau.
Nieko, visiškai nieko.
Ir vėl pamečiau jį.
Kvaile,
Pažiūrėk viduje, ten tavo gyvenimas.