Dangaus pakraščiais vėl skraidė laumžirgiai, pulkai vaikų lakstė paskui, mėgindami pagauti juos. Jie net turėjo specialius tinklelius nertus iš trapaus fantazijos siūlo. Kiekvienas norėjo turėti asmeninę dangaus kolekciją. Visi vaikai ją rinko kruopščiai, lyg dėlionę. Vaikai džiaugėsi, lakstė ir juokėsi.
Tik viena mergaitė tyliai stovėjo stebėdama juos. Po kelių akimirkų rimtų veidu ji tarė:
-Mano plaučiuose vėl žydi alyvos.