Kažkas prasitarė, kad gyvenimas nėra įdomus reikalas. Visu balsu nusijuokiau, užsimerkdama tyliai sušnibždėjau, kad jie tikriausiai juokauja. Aplink mane visi nutilo.. sužiuro, lyg į bedievę. Atmerkdama akis pajaučiau alsavimą, kuris šiurpino visą mano kūną. Atsimerkiau, o aplink mane nė gyvos dvasios. Atsidusau, pasidarė lengviau.. susverdėjau ir kritau į gyvenimo upę.
Ar jautei ką tai reiškia?
Papasakosiu.
Tave neša nenumaldoma jėga ir Tu net neįsivaizduoji kur. Pirmiausiai plauki pasroviui.. nesipriešini ir tiesiog džiaugiesi, kad kažkur keliauji, pritari kiekvienam posūkiui, kiekvienai sienai bei kiekvienam kritimui ar pakilimui. Pabosta. Suimi save į rankas ir klykiančiu vidumi supranti, kad toks gyvenimas nėra skirtas Tau. Nusprendi keliauti kitaip.. Priešiniesi. Gyvenimo srovė Tau nepatinka, nebenori keliauti kaip visi. Stengiesi, kovoji, nepasiduodi, keitiesi. Kiekviena sekundė Tau tampa nauju išbandymu, kiekvienas įveiktas išbandymas Tau tampa nauja laime. Šitaip keliauti maloniau. Patiri daugiau, bet greičiau pavargsti, neturi jau laiko pastebėti kas gražu. Po tokios kelionės supranti, kad gyvenimo grožis svarbu. Sustoji.. Apsidairai.. Srovė vis mėgina Tave parversti, bet nepasiduodi.. Stovi ir stebi, kaip viskas tobulai netobula. Supranti, kad visą gyvenimą taip nestovėsi. Mėgini kažką keisti, bet nesupranti ką. Mėgini kažką suprasti,bet vis nepavyksta. Nori kažko pasiekti, bet nežinai ar viską taip darai...
Užsimerki ir tyliai sušnabždi, kad pačio kuriama gyvenimo upė.