Mama man visada sakydavo - "Greta, svarbiausia tikėti"
Ir žinote patikėjau. Tikėjau visais baubais ir visom žaliom pabaisom, tikėjau fėjomis ir kvailais elfais, tikėjau Kalėdų seneliu ir sielos svoriu. Ir dar dabar tikėčiau viskuo, jei ne žmones.
Žinai, mano gyvenimo klaida buvo, kad patikėjau jais. Jie sakė, kad sulauks dvidešimt jau nėra baubų bei žalių pabaisų, kad nėra jokių fėjų bei kvailų elfų, jie netgi sakė, kad mūsų siela nesveria. O aš būdama naivi viskuo patikėjau. Kas baisiausia, kad ir toliau kartais tikiu. Nesvarbu ką darė,ką sakė, tikėdavau viskuo, net absurdiškiausiu melu. Jaučiau, kad meluoja, bet vis tikėjau, teisinau, atleidau, galvojau, kad pasikeis.. O žinote, jie visi mane trypė bei mindė, sakė, kad tuščios sielos nemiršta. Klydo.
Mama man visada sakydavo - "Greta, svarbiausia tikėti".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą