Kasryt mane vis pasitinkate Jūs, šlapiais pienių pūkais žaidžiantys vaikai.
Vis kartojate, kad ši diena bus pilna pykčio bei nevilties.
Ir kasryt aš tikiu. 
Deja. pavasario grožis man tampa, lyg raudona sagutė perverta juodu siūlu.
Vėl krentu į jūsų rankas ir nesinori kilti.
Šiandien tik egzistuoti.