užsimerkusi Ji įkvėpė tulpių kvapo

kurio niekas neužuodė

pažvelgė į kairę o ten buvo Jis

žavus kaip niekada tik purvina siela

nusiminė ir uždarė jį stalčiuje

kartodama kad viskas yra ir turi būti

atsiminė tas dienas kai ji skraidė kaip plaštakė

šypsojosi ir tylėjo šnibždėdama kad tai nėra tik tavo problemos

akys buvo pilnos pykčio todėl niekas nesuprato to

kad tai būtent Ji

vėl nusivylė žmonėmis

kvailai nusišypsojo ir išskrido

Šaltu nosies galiuku ji paišo gyvenimą.
Lūpų kampučiuose paslepia skausmą,kurį jaučia jis.
Akyse paskandina blogus jausmus.
Skruostuose ji uždaro viską kas raudonai pikta.
Kaklo linijose ji patalpina skaniausius pasaulio kvapus,
O ties krutine, slypi didžiausios paslaptys.
Tik galvoje skamba minti, kad reikia pasaulį nudažyti spalvotai,kad prisimintų jog reikia gyventi.